Klimato krizė, be abejo, yra rimta mokslinė, politinė ir ekonominė problema. Bet koks galėtų būti sprendimas? Sprendimas visų pirma turėtų būti kultūrinis ir emocinis.

Kai jauni žmonės susipažįsta su gausiais duomenimis apie nykstančias rūšis ir ekologinę katastrofą, natūrali reakcija yra ne veiksmai, o nerimas dėl aplinkos arba, dar blogiau, apatija. Jie jaučiasi paralyžiuoti, neturintys jokios realios galimybės paveikti ateitį, kuri, atrodo, jau yra nulemta…

Menas kaip emocinis katalizatorius

Infografikos ir diagramos vadovėliuose akivaizdžiai atlieka informavimo funkciją, o daina, paveikslas ar pasaka, kita vertus, įkvepia. Tai yra didžiulė meno galia: paversti duomenis jausmais, sujungti protą su širdimi ir paversti visuotinę atsakomybę asmenine ir prasminga kelione.

Jei norime, kad žmonių karta imtųsi veiksmų, turime suteikti jai priemones, kurios skatina viltį ir stiprina jų gebėjimus veikti.

Kompasas neapibrėžtumui

Šiandien tradicinis švietimas apie tvarumą dažnai lieka „pamokslu“ arba „ilgu draudimų sąrašu“. Tai neįgalina. Kaip matėme, planetos išsaugojimas neturėtų būti laikomas pareiga.

Todėl „Green Saga“ projektas atsirado kaip iniciatyva, kuri naudoja interaktyvaus pasakojimo magiją, kad pakeistų švietimą klimato klausimais. Kaip jau rašėme straipsnyje „Green Saga“: kaip pasakojimai gali įkvėpti jaunimą imtis veiksmų klimato klausimais, projektas aplinkos dilemas paverčia „nuotykių knygomis“, kurių pagrindinis veikėjas yra skaitytojas. Tai ne pasyvus skaitymas, o savo ateities pasirinkimas kiekviename puslapyje.

• Gebėjimai veikti: Jauni žmonės susiduria su realiais iššūkiais ir turi priimti sprendimus. Projektas jiems parodo, kad jų pasirinkimai, kad ir kokie maži jie atrodytų, turi apčiuopiamų pasekmių.
• Kritinis mąstymas: Istorijos skatina analizuoti kelis variantus, įvertinti vertybes ir praktikuoti brandų sprendimų priėmimą – tai yra būtini įgūdžiai tvariam lyderiui.
• Emocinės žinios: Pamokos, išmoktos „gyvenant“ istoriją, įsirėžia į atmintį taip, kaip to niekada nepadarys duomenimis perpildyta ataskaita.

Vietoj pojūčio, kad ateitis jiems yra primesta, „Green Saga“ suteikia jiems galimybę imituoti, praktikuoti ir kurti savo atsaką į krizę. Ši galimybė pamatyti savo atspindį ir turėti pavyzdžius yra labai svarbi, kaip aptarėme istorijoje „Gretos Thunberg atvykimas”.

Puoselėkime aplinkosaugos optimizmą

Viena iš didžiausių „Green Saga“ vertybių yra jo gebėjimas būti teigiama priešprieša nerimui dėl aplinkos. Įtraukdami jaunimą į veiklą ir suteikdami jiems kūrybinių priemonių rinkinį, parodome jiems, kad galima ateitis vis dar egzistuoja ir kad ta ateitis priklauso nuo drąsių sprendimų, priimtų šiandien.

Svarbu ne ignoruoti iššūkius, bet sutelkti savo energiją į kūrimą, o ne žlugdymą. Aplinkos optimizmas – tai įsitikinimas, kad turėdami tinkamas priemones ir norą rinktis, galime tapti savo istorijos herojais.

Kviečiame pedagogus, jaunimo darbuotojus ir visą bendruomenę susipažinti su „Green Saga“ verte ir prisijungti prie mūsų, kad pasakojimų pagalba parengtume naują kartą.

Ateitis nėra nulemta, ji priklauso nuo jūsų sprendimo!