Klimato kaita ne tik šildo mūsų planetą, bet keičia ir tai, kaip auginame maistą, kurį valgome. Dėl kintančių kritulių modelių, ekstremalių karščių ir potvynių ūkininkai visame pasaulyje susiduria su augančia nežinia ir rizika. Tačiau kas būtų, jei jauni žmonės galėtų tapti žemės ūkio revoliucijos dalimi, padedančia maisto sistemoms prisitaikyti, mažinti išmetamų teršalų kiekį ir stiprinti bendruomenes? Čia į pagalbą ateina klimato kaitai pritaikytas žemės ūkis.

Kas yra klimato kaitai pritaikyta žemdirbystė?

Klimato kaitai pritaikyta žemdirbystė (CSA – Climate-smart agriculture) – tai metodas, padedantis ūkininkams prisitaikyti prie klimato kaitos, didinti produktyvumą ir tuo pačiu metu mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Ji apjungia naujas žinias, atsparias augalų veisles, išmanų žemės naudojimą ir bendruomenių įsitraukimą, kad žemės ūkis būtų produktyvus ir tvarus ilgalaikėje perspektyvoje.

Klimato kaitai pritaikytos žemės ūkio sąvoką 2010 m. pirmą kartą pristatė Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). Ji atsirado augant pasauliniam susirūpinimui dėl to, kad žemės ūkis yra ir itin pažeidžiamas klimato kaitos, ir reikšmingas šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis. Idėja buvo paprasta, bet stipri: užuot atskirai sprendus maisto gamybos ir klimato veiksmų klausimus, kodėl nesukurti tokių ūkininkavimo sistemų, kurios spręstų abu iššūkius vienu metu?

Vietoje „įprasto“ ūkininkavimo modelio, kuris gali nualinti dirvožemį, didinti emisijas ir būti neatsparus ekstremaliems orams, CSA padeda bendruomenėms pertvarkyti žemės ūkį taip, kad jis klestėtų net ir kintančio klimato sąlygomis.

CSA grindžiamas trimis pagrindais:

1.   Tvarus žemės ūkio produktyvumo ir pajamų didinimas

2.   Prisitaikymo ir atsparumo klimato kaitai stiprinimas

3.   Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimas arba pašalinimas, kur įmanoma

Nuo pat pradžių už CSA pasisakė tarptautiniai tinklai, tokie kaip Pasaulio bankas ir Pasaulinė klimato kaitai pritaikytos žemės ūkio aljansas. Tai padėjo suburti įvairias vyriausybes, tyrėjus, jaunimo grupes bei ūkininkus. CSA nėra viena konkreti technologija – tai lankstus požiūris, kuris prisitaiko prie vietos, poreikių, kultūrų ir ekosistemų.

Kodėl tai svarbu jaunimui ir planetai

🔹 Maisto sistemos labai prisideda prie klimato kaitos, bet jos taip pat turi didžiulį potencialą ją stabdyti. Diegdami naujoves augalininkystėje, gyvulininkystėje ir žemės naudojime, galime mažinti emisijas ir apsaugoti gamtines sistemas.

🔹 Jauni žmonės yra stiprūs pokyčių kūrėjai. Kuomet jaunimas supranta klimato atžvilgiu pažangias praktikas – nuo dirvožemio sveikatos ir pasėlių įvairovės iki atsinaujinančia energija paremto drėkinimo – jie gali tapti lyderiais kuriant atsparias maisto sistemas. Jaunimo balsų stiprinimas žemės ūkio inovacijų srityje reiškia naujas idėjas, kurios jungia tradicijas ir mokslą.

Klimato požiūriu pažangaus ūkininkavimo veiksmai praktikoje

Štai keli būdai, kaip klimatui išmanūs sprendimai jau dabar keičia maisto sistemas:

• Įvairiapusis augalininkystė ir agroforestacija: medžių ir žemės ūkio kultūrų derinimas padeda kaupti anglį, gerina dirvožemio būklę ir didina biologinę įvairovę – taip prisidedant tiek prie klimato kaitos švelninimo, tiek prie prisitaikymo.
• Atsinaujinančia energija varomi žemės ūkio įrankiai: saulės energija varomas drėkinimas ir šaldymo sandėliai padeda smulkiesiems ūkininkams didinti derlių, nedidinant priklausomybės nuo iškastinio kuro.
• Klimato informacijos paslaugos: priemonės, padedančios ūkininkams suprasti oro sąlygas ir sezoninius pokyčius, yra būtinos planuojant sėjos datas ir pasėlių veisles, kurios gali atlaikyti karštį, sausrą ar potvynius.
• Vietinės žinios + inovacijos: vietos žemės ūkio tradicijų derinimas su šiuolaikiniu mokslu, leidžia bendruomenėms greičiau prisitaikyti ir kartu išsaugoti kultūrinį paveldą.

Jaunimas veikia: pokyčių puoselėjimas

Jaunimo lyderiai ir pedagogai atlieka ypatingą vaidmenį:

• Švietimo kampanijos apie tvarų žemės ūkį ir maisto sistemas ugdo žinias ir skatina imtis veiksmų.
• Mokyklų sodai ir miesto ūkiai gali tapti gyvosiomis laboratorijomis, kuriose mokiniai praktiškai išbando ir eksperimentuoja su klimato atžvilgiu pažangiomis technologijomis.
• Pasakojimai ir kūrybinės medijos, pavyzdžiui, „Green Saga“ nuotykių knygos, gali padėti sudėtingas idėjas, pavyzdžiui, klimato atžvilgiu pažangų žemės ūkį, pateikti suprantamai ir įkvepiančiai įvairaus amžiaus auditorijai.

Ateitis, kurią verta auginti

Klimato atžvilgiu pažangus žemės ūkis – tai ne tik išgyvenimas pokyčiams – tai ateities, kurioje maisto sistemos yra atsparios, bendruomenės klesti, o jauni žmonės vadovauja vizija ir drąsa, kūrimas. Šiandien sėdami žinių sėklas, padedame auginti sprendimus rytojui.

Prisijunkite prie „Green Saga“ judėjimo, nes maitinti planetą reiškia įgalinti jaunimą permąstyti, kaip mes auginame, prižiūrime ir dalijamės maistu su pasauliu.

Šaltiniai

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). 2010 m. Klimato atžvilgiu pažangus žemės ūkis: politika, praktika ir finansavimas maisto saugai, prisitaikymui ir švelninimui. „Klimato atžvilgiu pažangus“ žemės ūkis: politika, praktika ir finansavimas maisto saugai, prisitaikymui ir švelninimui.

FAO. 2013 m. Klimato kaitai pritaikytos žemės ūkio šaltinių knyga. Klimato kaitai pritaikytos žemės ūkio šaltinių knyga

Pasaulio bankas. 2015 m. Klimato kaitai pritaikyta žemės ūkio praktika. Klimato kaitai pritaikyta žemės ūkio praktika: raginimas imtis veiksmų

Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC). 2022 m. Šeštoji vertinimo ataskaita – Poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija